2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Evoliucija

Kaip stipriai laikas keičia žmones. Jie tampa lyg ir piktesni, rūstesni ar 'mandresni'.. Kartais, bet labai retai - pagerėja. Laikas, likimas.. Ech, gyvenimas. Žemė sukasi. Laikas bėga. Dienos slenka. Sekundės, minutės, jau kiti metai... KUR VISKAS DINGSTA?


Pažvelkime į praeitį - vaikai neturėjo kompiuterių, todėl iki keturiolikos vartėsi šiene ar žaidė lėlėmis. Kaip gaila, kad to nebėra. Nebėra juoko, tik suraukti veidai. Nebėra tikrų žaidimų, tik kompiuteriniai. Nebėra to vaikiško jausmo, o tik noras. Noras kuo greičiau užaugti. Keturiolikmetės gyvenimas - ilgas vaikinų sąrašas, su kuriais ji draugavo, selfie su papūstom lūpom, 'tūsai' iki paryčių, daaaug makiažo ir šimtai 'problemų'. Post'ai veidaknygėje - juokingi, bet tuo pačiu graudūs. Po nuotraukomis - deep frazės ar skundimasis, kaip ji norėtų atsukti laiką atgal, kuomet buvo su 'juo'.. 


Dieve mano! Kur dingo tikri vaikai? Kur visi žaidimai? Kur juokas? Kur vaisiniai ledai? Kur?! Ar man tik atrodo, ar aš tikrai likau viena iš tų, kurie vis dar mėgaujasi tuo, kad yra vaikais? Tikriausiai po šio įrašo sulaukiu ne vieno komentaro, kuriame bus parašyta, jog aš irgi darau tą ir tą, jog aš irgi keliuosi tokias ir tokias nuotraukas.. Bet žmonės, jūs klysit! Aš vis dar jaučiuosi vaikas. Net jeigu nebesu, taip jaučiuosi. Ir man nusispjaut ant makiažo, ir man nusispjaut ant besaikio nuotraukų kėlimo į feisbuką. Nusispjaut ir viskas.



Dievinu suptis ant supynės ir šokant nuo jos šaukti 'skreeeeeeenduuuuuuuu!'. Myliu tiek sniego, tiek žirnių ankščių karą. Kai nuvažiuoju į kaimą, visada vartausi šiene. Nesvarbu, kad man alergija, niekada neatsisakyčiau tokiooo malonumo. Mėgstu lakstyti po Močiutės sodą ir juoktis. Man patinka daryti mažas staigmenas kitiems - dovanoti gėles Mamai ar nupiešus piešinį įmesti jį Močiutei į laikraštinę. O tu ar tai darai? Kaip gaila, jei ne...



Neklausk manęs kodėl tai parašiau. Žinau, kad nereikėjo. Nėra prasmės. Nei viena paauglė nepasikeis, gal net neskaitys. Gaila.. Tačiau aš kaip visada turiu vilties. Bet juk vaikai visada tiki.. Ir jų svajonės vėliau ar ankščiau išsipildo. Manoji taip pat išsipildys, aš žinau. Tiesiog žinau ir viskas. Bet kažkada pasaulis bus toks, kokio aš noriu jau seniai. Kažkada tai nutiks ir visi būsime labai laimingi. Tik laukite, laukite kartu su manimi... 




Su meile, Gabrielė. 
Dovanoju jums švelnią ir nuostabią Lanos Del Rey dainą. Mėgaukitės jos angelišku balsu ir nepamirškite, kad gyvenimas tėra vienas ir jūs turite vertinti kiekvieną akimirką. Na, o dabar - iki. Laukite manęs sugrįžtant ir retkarčiais užsukite į šią alėją. 



2014 m. birželio 20 d., penktadienis

Oooooh happy day! Šypsomės! ^^

Ei, ko toks surūgęs?! Kur šypsena? Negi taip blogai? Netikiu! Kiekvienam atrodo, kad jo bėdos pačios didžiausios, nors niekada nepaklausia, kaip sekasi kitiems... Cha, prigavau? Nepyk, bet tokia jau ta tiesa. Turi nusišypsoti. Niekas nemėgsta paniurėlių. :))) 





Džiaugiuosi, jei pasipuošei šypsena. Taip ir toliau. Nebus lengva, bet priprasi! O ar žinojai, kad niekada nereikia skųstis kitiems? Klausi kodėl? Ogi todėl, nes 80% nerūpi, o kiti 20% džiaugiasi, kad jų turi. Cha cha, ir vėl prigavau? Keisk savo požiūrį.. :)





Tikriausiai dabar manai, kad esu vaikas ar kokia kita būtybė kuri nesupranta, kad gyvenime daug problemų. Klysti. Aš suprantu ir pati esu tų problemų turėjusi. Na, ir dabar turiu, tačiau supratau, jog kiekvieną akimirką reikia priimti išskėstomis rankomis. Kad ir koks oras, kad ir kokios naujienos, kad ir kas nutiks - aš šypsosiuosi pasauliui, nes žinau, kad.. 
NĖRA TO BLOGO, KAS NEIŠEITŲ Į GERĄ!!! ^^



Vis dar nerandi priežasčių šypsotis? Juk jų tiek daug! Bet suprantu Tave - man irgi buvo akimirkų, jog atrodė, kad nebėra nieko, kas džiugintų... O pasirodo, priežasčių buvo apsčiai! Laimingi žmonės, maži vaikai, gražūs orai, mielos žinutės, mėgstamos dainos, saulėlydžiai ir aušros, saldūs skanėstai, aktyvus sportas, ilgi filmai, ekstremalios pramogos, gražios šventės, laikas su draugais, motyvuojančios nuotraukos, geri prisiminimai... Matai, kiek daug? Turbūt ir pats, mielasis žmoguti, nustebai? :))


Tikiuosi, jog tai rašiau ne veltui. Tiesiog noriu, kad pasaulis būtų gražesnis ir linksmesnis! O tam tereikia šypsenos ir viskas atrodys gražiau! Negi taaaaaaaip sunku?! ;o Prašau, šypsokitės.. 
Juk tereikia pradėti nuo SAVĘS! 



Visiems siunčiu po bučkį! Linkiu jums saulėtos, nepamirštamos ir linksmos vasarėlės! Vertinkite kiekvieną akimirką, nes rytoj galite nebeatsikelti... *tfiu tfiu tfiu*




Su didžiausia meile ir pagarba, Gabrielė!














2014 m. birželio 2 d., pirmadienis

Vasara.. Šypsokis ir lauk šių dalykų!

                                          V - A - S - A - R - A!!!

Taip, taip, tai ji - gaivioji, šiltoji ir nerūpestingoji vasara. Aš irgi negaliu patikėti, kad ji jau čia, su mumis, džiugina savo šiltomis (arba ne) dienomis bei dalija kitas gėrybes. Pagaliau, pagaliau.. O su ja atkeliavo ir šimtai nuostabių dalykų tiek kitiems, tiek asmeniškai man. Jei įdomu, žemiau papasakosiu, kokie tie nuostabūs dalykai. :)




Iki, mokyklėle! Tai vienas iš geriausių dalykų, nutinkančių kasmet per\prieš vasarą. 




Keistas dalykas, bet aš kiekvieną vasarą susižaviu kokiu nors žmogumi. O jūs?


Kelionės! Tai taip pat svarbus dalykas ir turbūt visiems aktualus dalykas vasarą. Nauji nuotykiai, prisiminimai, įspūdžiai - kam tai nepatinka?!

Grojimas vargonų festivalyje, kuris vyksta mano mieste. Tai darau kiekvienos vasaros pradžioje. Bet matyt - tik aš. O gal ir Tu???

Ar aš viena sportuoju saulėtais vasaros rytais? Man tai - tikras malonumas. Siūlau išbandyti!

Susitikimai su draugais iki pat vėlumos. Mmm, kaip aš tai mėgstu!!! O jau kaip gera leisti laiką su savo geriausia drauge... Ne tas žodis!

Vasarą kiekvienas padarome tokių kvailionių, kokių nedarome jokiu kitu metų laiku. Tos išdaigos toookios linksmos! Tiesa?

Festivaliai, šventės, vakarėliai, gimtadieniai.. Jų tikrai netrūksta vasaros metu! Naujos pažintys ir nuostabūs prisiminimai - kas gali būti geriau?

Gėlės, vaisiai, uogos, daržovės, įvairūs kvapai.. Tik vasarą viso to su kaupu. 

Na ir paskutinis dalykas, kurį šiandien miniu - tai žvaigždės. Krentančios, spindinčios, besišypsančios.. Tas dangus vasarą visai kitoks. Magiškas. Nepaprastas. Išskirtinis.


Šiandien jau išeinu, bet dar sugrįšiu. Tikrai sugrįšiu...


Neskubėk išeiti. Paklausyk. Išgirsk. Pajausk. https://www.youtube.com/watch?v=esYJjXvJOjU




Gaivaus vakaro ir gražios nakties, Gabrielė